Pavargau, pavargau. Atostogos, taip sakant, mane visiškai įvilko į degradavimo, tinginystės ir alkoholizmo liūną, iš kurio dabar taip velniškai sunku išbristi. Egzaminai mažiau nei už dviejų mėnesių, o aš jau dvi savaitės neatsiverčiau knygos, praleidau du kontrolinius ir vis dar negaliu susiimti. Ir apskritai. kažkaip vienintelis dalykas, kurį noriu daryti, tai gyventi naktimis, dieną miegoti arba gulėti lovoje su gera knyga, kurių skaitymo malonumą atradau ir vėl iš naujo (turbūt čia vienintelis pliusas iš mano pastarųjų savaičių/dienų). Nebesinori nei lindyhopo, nei džiazo, nei koncertų, nei nieko. Nei kažkokio bendravimo iš 'reikalo', tų vadinamųjų small talkų, kurie yra tokie dirbtini.
O apie pastaruosius! Jau kokį mėnesiuką ar du bandau įžvelgti tą žmonių savybę kalbėti, nes reikia. Kalbėti, nes kitaip pasirodysi kvailas, nelyderiškas, neturintis ką pasakyti, o juk tai taip gėda! Pastaruoju metu supratau, kad man į tai visiškai nusispjaut ir daugumą tai priverčia jaustis velnioniškai nejaukiai. Tarkim, esi kokioj susibūrimų vietoj kur daug pažįstamų iš matymo veidų, na, tarkim, bare. Išeini parūkyt vienas, nes draugai nusprendė geriau įsileisti daugiau alaus negu nikotino. Sutinki rūkantį pažįstamą, pasisveikini. Tu jo nepažįsti. Ir tavo mintys kažkur toli. Apie orą nuotaikos neturi šnekėti, nes tai irgi atrodys iš reikalo. Dėlto stovi ir tyli, na, nes taip yra paprasčiausiai teisinga ir natūralu, minčių neiššauksi, jeigu jas priverstinai bandysi 'išmįslyti'. Ir kas atsitinka? Dvi trečiosios tikimybės, jog žmogus nejaukiai mindžikuos prie tavęs, bandys užmegzti kokį totally lame pokalbį apie orą, apie balą, apie cigaretes, nors tu, deja, neturi ką pasakyti ir galbūt net nenori, taigi, nusišypsosi ir toliau trauksi cigaretę. Ar dėlto aš pasidarysiu intravertė, kukli, neįdomi kito akyse? Galbūt. Bet kodėl. Ar negeriau šnekėti tik tada, kai turi ką pasakyti, nes tada tai turės kažkokią vertę ir prasmę abiems? Ar viso socializavimosi esmė yra, tiesiog šnekėti, kad ir apie debesį, apie orą, apie alų, nors tai tau visiškai neįdomu, bet bent pasirodysi protingas arba atvirkščiai, durnas, bet normalus (nors prieštarausi pats sau ir dėlto fainesnis pačiam sau tikrai nepatapsi)?
Dieve, skambu kaip Kolfildas iš šiandien lovoje pabaigtos „Rugiuose prie bedugnės“.
No comments:
Post a Comment