dievinu savaitgalius kaip šis

 

Osom savaitgalis! Idealus nuo penktadienio iki pat sekmadienio vakaro. Jaučiuosi pailsėjus ir įgavus energijos visai savaitei. Dėlto kaltininkai yra šie: nerealus karštas vynas ir punšas su daugdaug cinamono, naujai atrasta parduotuvė su pigiausiais niekučiais, kvapnios žvakės, eterinis aliejus, Ivanauskaitės „Pakalnučių metai“, nerealiausias penktadienis, kokį jau senai buvau kada apturėjus, daug šokių, daug swingo ir jazzo, daug 30's ir vintage lookin' žmonių, vynas, pokalbiai, nerealus druagiškumas, močiutė, mandarinai, žalia arbata, filmas ir Gossip Girl su geriausia drauge, kulinariniai šedevrai kaip šokolaaadinis pyragas, braidymas per purvą, nuvytęs kebabas, pažįstami apie kuriuos pakeičiau nuomonę į teigiamą pusę, žmonių šiltumas irrr nežinojimas ko tikėtis iš gimtadienio dienos bei vienas pats geriausias pasaulyje vyras. Gal kam taip pat įdomiai praėjo šios labiausiai laukiamos savaitės dienelės?

Nenoriu peikt ar panašiai, bet daugiau niekada nepirksiu žurnalo „Jurgita“, nes šiandien tai padariau ir pasigailėjau. Straipsniai kaip devintoko lygio rašinių ar vien reklamos pavidalo, tendencijos vien nuotraukėlės atskirų drabužių iš ZAROS, fotosesijos kaip mėgėjiškos. Na, bet viena paliko įspūdį. Ir bent drauge buvusia pasidžiaugiau ant viršelio. Na, bet čia tik mano nuomonė. Bet geriau būčiau išleidus papildomus penkis litus ir L'Officiel nučiupus:) Vis dėlto, sekantis grobis yra UK Vogue, tik reik rasti kur nors gražų ir naują, nes parduotuvėse visi nudrengti... Nors ištikro šio mėnesio Vogue Paris būtų tikra svajonė su Magdalenos Frackowiak, Sasha Pivovarova, Natasha Poly ir dar dar dar dar, tik sunku surast tokius grobius!
Geros įsibėgėjusios savaitės, spindulėliai!

Savaitgalio gėrybės

Kadangi savaitgaliui atėjus ir neblogai praūžus visą penktadienį, aš nusprendžiau dvi dieneles pailsėti namie, bet be veiklos nelikau. Vis dėlto kaip faina yra skirti dvi dienas sau ir idėjų įgyvendinimui, šiokiam tokiam kultūrinimuisi ir veiklai, kuri džiugina mane pačią. Todėl nusprendžiau pavadint šį įrašą 'Savaitgalio gėrybėmis', nes nors ir nedideli tie atradimai ir veiklytės, kuriom užsiėmiau, bet MAN TO TAIP REIKĖJO.

Vienas nerealiausių dalykų, kurį padariau savaitgalį, tai yra KAMBARIO PAKEITIMAS.
Jau seniai norėjau minimalių pokyčių savo kambaryje, kad ir stalo kitoje vietoje ar kažko gražaus ant sienos. Bet visgi perstačiau visus esamus baldus, pakeičiau vietomis, atsitempiau daugiau lentynų ir knygų, kurių man šiais metais prireiks. Iš tikro, tai nerealus jausmas kažką komponuoti savo erdvėje, prieš tai dar prisižiūrėjus galybes gražiausių kambarių nuotraukų tumblr ir panašiuose tinklapiuose, bandant savaip įgyvendint matytą idėją. Man tai buvo nerealiai osom, bet kadangi aš turiu nedidelę problemėlę šioje srityje - tingiu tvarkytis iki galo, taigi, to pasekoje, visa palangė apkrauta daiktais, bet bent jau visa kita atrodo naujai bei smagiai man. Nieko. Ją sudorosiu irgi šiomis dienomis. Bet viskas nepasibaigė tik baldų pertvarkymu, dabar galvoje turiu įvairių idėjų kaip užpildyt savo šviesias atsilupusias sienas, tik again, reik atrast ramaus laisvo laiko.


Kadangi niekada negaliu apsieiti nieko skanaus nekramtant, kai sėdžiu namie, sumąsčiau pasigamint jau ilgai trokštamą ČILI SRIUBĄ. Sakykit ką norit, bet man sriubos yra pati nerealiausia Dievo dovana virtuvės srityje, o jeigu dar trintos - tai gal iš virtuvės net neišeisiu. Naminę čili sriubą kažkada jau darėmės su draugu pas jį, o tada gavos itiiiin aštri, nes paklausus manęs kiek čili pipirų dėti į puodą, atsakiau du. Ir tada valgiau praktiškai tik aš viena, nes vienintelė mėgstu aštriai.:D Šįkart apturėjus patirties šioje srityje, du pipiriukus įdėjau į didesnį sriubos kiekį, nes gaminau ir šeimai, ir sriuba išsivirė idealaus aštrumo (nors mamai vistiek per aštri buvo, hah, bet čia jau skirtingas atvejis). Naudojau ŠĮ receptą iš RIMI, tik vietoj pupelių čili padaže, turėjau paprastų konservuotų pupelių ir įdėjau dar du labai aštrius pipirus. Tikrai, rekomenduoju!

Paskaičius clickforsomecoffee bloge apie pirmus studentavimo metus užsienyje, studijuojant kitą kalbą, panūdau ir aš paresearchinti po įvairius universitetus, ir bent apsvarstyt kelias profesijas, kurios man įdomios ir vertos būtų studijuoti. Turiu prisipažinti, kad širdy myliu dviejų rūšių profesijas - glaudžiai susijusias su kalbomis ir mediciną. Kas yra praktiškai visiški antonimai vienas kitam. Kuo toliau tuo labiau abejoju savo šansais tapti medike, nors mano gyvenimas jau nuo vaikystės minimaliai sukasi aplink ligas (kas kuo serga ar gali sirgti, kokia liga man ir vėl, kokia infekcija dabar siaučia ir panašiai), vis dėlto tas minusas chemijos srityje yra kaip užtvara į mediciną. Ir dar tai, kad dievinu humanitarinius mokslus... Mane visiškai konfūzina. Realiai apie tai galėčiau kalbėt ir kalbėt, todėl būtinai kada nors parašysiu įrašą skirtą tik šitam dalykui. Vis dėlto, ilgai svajojau mokytis kažką su PRANCŪZŲ KALBA, nors jos visiškai nemoku, o galimybių (kaip kad pamokos mokykloje) pas mane niekada nebuvo. Taigi šį savaitgalį nusprendžiau imti ir pabandyti mokytis šios kalbos savarankiškai. Taip, taip žinau, savarankiškai praktiškai neįmanoma, gramatika yra viena sunkiausių pasaulyje, bet manau pati galiu tikrai išmokti pradmenis, o poto žiūrėsim kaip bus. Nes kursai yra nereaaaaliai brangūs ~600litų už 2,5mėnesio, ko šiuo metu tikrai tėvų negalėčiau prašyti. Todėl radau labai patogių online kursų, kurie suteikia bent minimalius pradmenis prancūzų kalboje. Pavyzdžiui, 12 savaičių online kursai,į kuriuos ir užsirašiau. Hah, įdomu kaip seksis, bet kol kas labai užsidegus esu!

Tai tiek.O dabar labiau už bet ką laukiu rytojaus vakaro, kai vėl galėsiu pasišokti pusantros valandos ir išeiti su milžiniška šypsena veide ir dideliu energijos antplūdžiu devintą valandą vakaro!

When magic is gone

Bet tai, koks nefainas jausmas, kai atsikeli iš sapno, kuriame sapnavai, jog turi magiškų galių ir pramerkęs akis, dar porą sekundžiu tiki, jog taip yra, kol suvoki skaudžią realybę, kad deja, bet negali užkurt ugnies su rankos mostu ar pakelt daiktų. Skaudu. Kaip ir šaltis, kuris vis kandžioja raudoną nosytę ir mano amžinai šaltas rankas.

''There's a book in you that only you can write.''

    Vardo savininkė ko gero stebins tėvus galybe idėjų ir sumanymu bei noru viską žinoti. Vardo vibracijos skatina smalsumą, polinkį fantazuoti, kurti bei gyventi savo asmeniniame svajonių pasaulyje. Moteris šiuo vardu gali turėti įvairių meninių polinkių, tačiau jai gali nuolat trūkti energijos savo planų įgyvendinimui. Jos vidinis gyvenimas turėtų būti nepaprastai intensyvus, tačiau visiškai nepastebimas aplinkinių žvilgsniams.
     Šio vardo nešiotoja gali pasižymėti ypač subtiliu moterišku žavesiu bei savotišku tingumu kasdieniniame gyvenime.    Nepaisant to, ji pasižymės puikiu skoniu ir visad stebins savo apranga bei aplinkos pajautimu. Ji yra puiki derybininkė, iškalbi, guvaus proto ji nevengs gyvenimiškų malonumų, tačiau nedės didelių pastangų jiems pasiekti.
     Vardo vibracijos skatina sugebėjimą laiku atsidurti tinkamoje vietoje ir tiesiog gauti tai ko trokšta avansu. Tėvams vertėtų nuo mažens mokyti dukrą paprastų kasdieninių darbelių, kad išugdytų poreikį įgyvendinti savo planus. Nes būtent nemokėjimas praktiškai įgyvendinti savo norų gali pastoviai stabdyti šios nuostabios asmenybės atsiskleidimui.

Net keista, kiek sutapimų yra šiame apraše ir mano realiame gyvenime. Nors mama iškart paskaičius apibūdino gyvenimiškus malonumus kaip paleistuvystę (ačiū,mama;D), būtent 'visad stebins savo apranga bei aplinkos pajautimu.'  sakinį išskyrė mano geriausia draugė ir aš tuo slapčia mintyse pasididžiavau. 

Vakar buvau gyvos muzikos koncerte, paklausiau lengvo džiaziuko sumaišytu su bliuzu ir buvo taip gera. Turėjau gyvos muzikos alkį jau maždaug du mėnesius ir atsiradus progai nieko nelaukiau. Ką labiausiai dievinu, tai kad nuėjusi paklausyt į nedidelį bariuką muzikos, tu ir gali jos klausyti  - tylėdama, vis gurkšnodama kokį tais skanesnį alų ar kokteilį, žiūrėdama kaip užhipnotizuota į muzikantus, jų rankų judesius grojant su instrumentais ir stebint pagrindinę solistę lengvai judant į ritmą ir mėgaujantis scena net užsimerkus. Ir tada taip gerai pasijauti, nes esi su tais žmonėm, su kuriais neturi pastoviai kalbėti, nes muzika yra tai, ko atėjai pasimėgauti. Visos keturiasdešimt minučių praeina kaip penketas ir tada net pačiai ant širdies gera, matant laimingus muzikantų veidus nusilenkiant, nes po galais, jie pavarė. 

Tą dieną vėl susiderinau gitarą ir bandžiau kažką grot, manau, jog reik pradėt ar bent pabandyt lankyt gitaros pamokas, nes jos net nemokamos. Hm. Idėja, kurią apsvarstysiu. Ir išvis, nors atostogų pradžioje JAU norėjau į mokyklą, joms baigiantis jaučiuosi visiškai skirtingai. Bet vis dėlto yra tas pailsėjimo jausmas, norėjimas pagaliau PRADĖTI mokytis, pasidaryti gražius užrašus ir daryti viską su noru, savimotyvuoti. Šiandien net prabudau prieš šeštą valandą ir jaučiausi visiškai išsimiegojusi, matyt, ženklas, kad pasiilgau mokyklos. Hah.

 

Kai šaltukas spaudžia, bet saulė vis dar džiugina, o didžiausias palengvėjimas yra žiūrėti vakarais tokius filmus kaip Midnight In Paris ar Before Sunset, kur labiausiai sudomina vien tai, kaip paprastai, bet reikšmingai šneka to filmo veikėjai.

“You have enemies? Good. That means you've stood up for something, sometime in your life.” Winston Churchill

Netikėtai radau šią citatą ir iškart įsimylėjau jos reiškiama tiesa. Iš tikrųjų, ramiai gyvenau, kol staiga neatsirado žmonių, kurie, atrodo ar neturi ką veikt, ar jaučiasi kažkaip įžeisti manęs, nors su jais nebendrauju jau pusę metų ir pradėjo reikšti savo mintis, kylančias iš intelekto nesužeisto proto. Atsiprašau, už tokį apibūdinimą, bet kartais, juk taip ir pagalvoji apie kai kuriuos. Ir tiesiog, stengiesi nekreipti dėmesio į jų nuomonę, nes žinai, jog ji paremta tik jų pačių insecurities ir dideliu nepasitikėjimu savimi, bandymu pagerinti nuomonę apie save kitų akivaizdoje. Žmonės, kurie kadaise vadinosi tavo gerais draugais, dabar susirinkę į būrį, savo bendravimo eigoje, skiria bent penkiolikai minučių aptarti tavo gyvenimui, kuriame jau nėra, bet vis dėlto, jaučia, jog turi teisę į jį kištis ir kritikuoti. Ir stengiesi nekreipti dėmesio, įsivaizduoti (o gal ir ištikro), jog turi storą odą, tikinti save, jog nereik gaišti laiko nervinantis ar galvojant apie tokių individų veiksmus, bet vistiek neišeina. Ir ką padaryti tokiu atveju ?