“You have enemies? Good. That means you've stood up for something, sometime in your life.” Winston Churchill

Netikėtai radau šią citatą ir iškart įsimylėjau jos reiškiama tiesa. Iš tikrųjų, ramiai gyvenau, kol staiga neatsirado žmonių, kurie, atrodo ar neturi ką veikt, ar jaučiasi kažkaip įžeisti manęs, nors su jais nebendrauju jau pusę metų ir pradėjo reikšti savo mintis, kylančias iš intelekto nesužeisto proto. Atsiprašau, už tokį apibūdinimą, bet kartais, juk taip ir pagalvoji apie kai kuriuos. Ir tiesiog, stengiesi nekreipti dėmesio į jų nuomonę, nes žinai, jog ji paremta tik jų pačių insecurities ir dideliu nepasitikėjimu savimi, bandymu pagerinti nuomonę apie save kitų akivaizdoje. Žmonės, kurie kadaise vadinosi tavo gerais draugais, dabar susirinkę į būrį, savo bendravimo eigoje, skiria bent penkiolikai minučių aptarti tavo gyvenimui, kuriame jau nėra, bet vis dėlto, jaučia, jog turi teisę į jį kištis ir kritikuoti. Ir stengiesi nekreipti dėmesio, įsivaizduoti (o gal ir ištikro), jog turi storą odą, tikinti save, jog nereik gaišti laiko nervinantis ar galvojant apie tokių individų veiksmus, bet vistiek neišeina. Ir ką padaryti tokiu atveju ?