Pasiilgau tavęs, bloge

Nerašiau 14 dienų (ir as always vėl rašau sekmadienį kaip ir visada, kai turiu daugiausiai darbų pasaulyje) ir jaučiuosi kažkokia labai kupina, bet apsileidus. Nes išsiliejimas raštu, kad ir ką parašau, man taip padeda išsivalyti galvą nuo neigiamų minčių ir sustatyti viską į stalčiukus. Todėl manau rašysiu į popierinius užrašus, kuriuos perkelsiu čia karts nuo karto.O šiaip. Noriu žiemos. Ir vėl persistačiau kambarį. Jau antrą kart per mėnesį laiko. Nežinau, čia gal kokios nors mano psichologinės vidinės problemos su tuo susijusios, kad vis nesu patenkinta esama situacija.:D Who knows. Bet reik liautis tampyt tuos baldus, nes palikta betvarkė nuo 'tvarkymosi' ir perstatinėjimo kuopiasi labai sunkiai. Vis dėlto, lekiu pagaliau prisiverst rašyt tą nelemtą interpretaciją, nes mano naujos lentynos kupinos tik mokslo knygų ir daugiau nieko, kankina mane šaukdamos 'Mokykis, mokykis'.

Greituoju parašysiu.

dievinu savaitgalius kaip šis

 

Osom savaitgalis! Idealus nuo penktadienio iki pat sekmadienio vakaro. Jaučiuosi pailsėjus ir įgavus energijos visai savaitei. Dėlto kaltininkai yra šie: nerealus karštas vynas ir punšas su daugdaug cinamono, naujai atrasta parduotuvė su pigiausiais niekučiais, kvapnios žvakės, eterinis aliejus, Ivanauskaitės „Pakalnučių metai“, nerealiausias penktadienis, kokį jau senai buvau kada apturėjus, daug šokių, daug swingo ir jazzo, daug 30's ir vintage lookin' žmonių, vynas, pokalbiai, nerealus druagiškumas, močiutė, mandarinai, žalia arbata, filmas ir Gossip Girl su geriausia drauge, kulinariniai šedevrai kaip šokolaaadinis pyragas, braidymas per purvą, nuvytęs kebabas, pažįstami apie kuriuos pakeičiau nuomonę į teigiamą pusę, žmonių šiltumas irrr nežinojimas ko tikėtis iš gimtadienio dienos bei vienas pats geriausias pasaulyje vyras. Gal kam taip pat įdomiai praėjo šios labiausiai laukiamos savaitės dienelės?

Nenoriu peikt ar panašiai, bet daugiau niekada nepirksiu žurnalo „Jurgita“, nes šiandien tai padariau ir pasigailėjau. Straipsniai kaip devintoko lygio rašinių ar vien reklamos pavidalo, tendencijos vien nuotraukėlės atskirų drabužių iš ZAROS, fotosesijos kaip mėgėjiškos. Na, bet viena paliko įspūdį. Ir bent drauge buvusia pasidžiaugiau ant viršelio. Na, bet čia tik mano nuomonė. Bet geriau būčiau išleidus papildomus penkis litus ir L'Officiel nučiupus:) Vis dėlto, sekantis grobis yra UK Vogue, tik reik rasti kur nors gražų ir naują, nes parduotuvėse visi nudrengti... Nors ištikro šio mėnesio Vogue Paris būtų tikra svajonė su Magdalenos Frackowiak, Sasha Pivovarova, Natasha Poly ir dar dar dar dar, tik sunku surast tokius grobius!
Geros įsibėgėjusios savaitės, spindulėliai!

Savaitgalio gėrybės

Kadangi savaitgaliui atėjus ir neblogai praūžus visą penktadienį, aš nusprendžiau dvi dieneles pailsėti namie, bet be veiklos nelikau. Vis dėlto kaip faina yra skirti dvi dienas sau ir idėjų įgyvendinimui, šiokiam tokiam kultūrinimuisi ir veiklai, kuri džiugina mane pačią. Todėl nusprendžiau pavadint šį įrašą 'Savaitgalio gėrybėmis', nes nors ir nedideli tie atradimai ir veiklytės, kuriom užsiėmiau, bet MAN TO TAIP REIKĖJO.

Vienas nerealiausių dalykų, kurį padariau savaitgalį, tai yra KAMBARIO PAKEITIMAS.
Jau seniai norėjau minimalių pokyčių savo kambaryje, kad ir stalo kitoje vietoje ar kažko gražaus ant sienos. Bet visgi perstačiau visus esamus baldus, pakeičiau vietomis, atsitempiau daugiau lentynų ir knygų, kurių man šiais metais prireiks. Iš tikro, tai nerealus jausmas kažką komponuoti savo erdvėje, prieš tai dar prisižiūrėjus galybes gražiausių kambarių nuotraukų tumblr ir panašiuose tinklapiuose, bandant savaip įgyvendint matytą idėją. Man tai buvo nerealiai osom, bet kadangi aš turiu nedidelę problemėlę šioje srityje - tingiu tvarkytis iki galo, taigi, to pasekoje, visa palangė apkrauta daiktais, bet bent jau visa kita atrodo naujai bei smagiai man. Nieko. Ją sudorosiu irgi šiomis dienomis. Bet viskas nepasibaigė tik baldų pertvarkymu, dabar galvoje turiu įvairių idėjų kaip užpildyt savo šviesias atsilupusias sienas, tik again, reik atrast ramaus laisvo laiko.


Kadangi niekada negaliu apsieiti nieko skanaus nekramtant, kai sėdžiu namie, sumąsčiau pasigamint jau ilgai trokštamą ČILI SRIUBĄ. Sakykit ką norit, bet man sriubos yra pati nerealiausia Dievo dovana virtuvės srityje, o jeigu dar trintos - tai gal iš virtuvės net neišeisiu. Naminę čili sriubą kažkada jau darėmės su draugu pas jį, o tada gavos itiiiin aštri, nes paklausus manęs kiek čili pipirų dėti į puodą, atsakiau du. Ir tada valgiau praktiškai tik aš viena, nes vienintelė mėgstu aštriai.:D Šįkart apturėjus patirties šioje srityje, du pipiriukus įdėjau į didesnį sriubos kiekį, nes gaminau ir šeimai, ir sriuba išsivirė idealaus aštrumo (nors mamai vistiek per aštri buvo, hah, bet čia jau skirtingas atvejis). Naudojau ŠĮ receptą iš RIMI, tik vietoj pupelių čili padaže, turėjau paprastų konservuotų pupelių ir įdėjau dar du labai aštrius pipirus. Tikrai, rekomenduoju!

Paskaičius clickforsomecoffee bloge apie pirmus studentavimo metus užsienyje, studijuojant kitą kalbą, panūdau ir aš paresearchinti po įvairius universitetus, ir bent apsvarstyt kelias profesijas, kurios man įdomios ir vertos būtų studijuoti. Turiu prisipažinti, kad širdy myliu dviejų rūšių profesijas - glaudžiai susijusias su kalbomis ir mediciną. Kas yra praktiškai visiški antonimai vienas kitam. Kuo toliau tuo labiau abejoju savo šansais tapti medike, nors mano gyvenimas jau nuo vaikystės minimaliai sukasi aplink ligas (kas kuo serga ar gali sirgti, kokia liga man ir vėl, kokia infekcija dabar siaučia ir panašiai), vis dėlto tas minusas chemijos srityje yra kaip užtvara į mediciną. Ir dar tai, kad dievinu humanitarinius mokslus... Mane visiškai konfūzina. Realiai apie tai galėčiau kalbėt ir kalbėt, todėl būtinai kada nors parašysiu įrašą skirtą tik šitam dalykui. Vis dėlto, ilgai svajojau mokytis kažką su PRANCŪZŲ KALBA, nors jos visiškai nemoku, o galimybių (kaip kad pamokos mokykloje) pas mane niekada nebuvo. Taigi šį savaitgalį nusprendžiau imti ir pabandyti mokytis šios kalbos savarankiškai. Taip, taip žinau, savarankiškai praktiškai neįmanoma, gramatika yra viena sunkiausių pasaulyje, bet manau pati galiu tikrai išmokti pradmenis, o poto žiūrėsim kaip bus. Nes kursai yra nereaaaaliai brangūs ~600litų už 2,5mėnesio, ko šiuo metu tikrai tėvų negalėčiau prašyti. Todėl radau labai patogių online kursų, kurie suteikia bent minimalius pradmenis prancūzų kalboje. Pavyzdžiui, 12 savaičių online kursai,į kuriuos ir užsirašiau. Hah, įdomu kaip seksis, bet kol kas labai užsidegus esu!

Tai tiek.O dabar labiau už bet ką laukiu rytojaus vakaro, kai vėl galėsiu pasišokti pusantros valandos ir išeiti su milžiniška šypsena veide ir dideliu energijos antplūdžiu devintą valandą vakaro!

When magic is gone

Bet tai, koks nefainas jausmas, kai atsikeli iš sapno, kuriame sapnavai, jog turi magiškų galių ir pramerkęs akis, dar porą sekundžiu tiki, jog taip yra, kol suvoki skaudžią realybę, kad deja, bet negali užkurt ugnies su rankos mostu ar pakelt daiktų. Skaudu. Kaip ir šaltis, kuris vis kandžioja raudoną nosytę ir mano amžinai šaltas rankas.

''There's a book in you that only you can write.''

    Vardo savininkė ko gero stebins tėvus galybe idėjų ir sumanymu bei noru viską žinoti. Vardo vibracijos skatina smalsumą, polinkį fantazuoti, kurti bei gyventi savo asmeniniame svajonių pasaulyje. Moteris šiuo vardu gali turėti įvairių meninių polinkių, tačiau jai gali nuolat trūkti energijos savo planų įgyvendinimui. Jos vidinis gyvenimas turėtų būti nepaprastai intensyvus, tačiau visiškai nepastebimas aplinkinių žvilgsniams.
     Šio vardo nešiotoja gali pasižymėti ypač subtiliu moterišku žavesiu bei savotišku tingumu kasdieniniame gyvenime.    Nepaisant to, ji pasižymės puikiu skoniu ir visad stebins savo apranga bei aplinkos pajautimu. Ji yra puiki derybininkė, iškalbi, guvaus proto ji nevengs gyvenimiškų malonumų, tačiau nedės didelių pastangų jiems pasiekti.
     Vardo vibracijos skatina sugebėjimą laiku atsidurti tinkamoje vietoje ir tiesiog gauti tai ko trokšta avansu. Tėvams vertėtų nuo mažens mokyti dukrą paprastų kasdieninių darbelių, kad išugdytų poreikį įgyvendinti savo planus. Nes būtent nemokėjimas praktiškai įgyvendinti savo norų gali pastoviai stabdyti šios nuostabios asmenybės atsiskleidimui.

Net keista, kiek sutapimų yra šiame apraše ir mano realiame gyvenime. Nors mama iškart paskaičius apibūdino gyvenimiškus malonumus kaip paleistuvystę (ačiū,mama;D), būtent 'visad stebins savo apranga bei aplinkos pajautimu.'  sakinį išskyrė mano geriausia draugė ir aš tuo slapčia mintyse pasididžiavau. 

Vakar buvau gyvos muzikos koncerte, paklausiau lengvo džiaziuko sumaišytu su bliuzu ir buvo taip gera. Turėjau gyvos muzikos alkį jau maždaug du mėnesius ir atsiradus progai nieko nelaukiau. Ką labiausiai dievinu, tai kad nuėjusi paklausyt į nedidelį bariuką muzikos, tu ir gali jos klausyti  - tylėdama, vis gurkšnodama kokį tais skanesnį alų ar kokteilį, žiūrėdama kaip užhipnotizuota į muzikantus, jų rankų judesius grojant su instrumentais ir stebint pagrindinę solistę lengvai judant į ritmą ir mėgaujantis scena net užsimerkus. Ir tada taip gerai pasijauti, nes esi su tais žmonėm, su kuriais neturi pastoviai kalbėti, nes muzika yra tai, ko atėjai pasimėgauti. Visos keturiasdešimt minučių praeina kaip penketas ir tada net pačiai ant širdies gera, matant laimingus muzikantų veidus nusilenkiant, nes po galais, jie pavarė. 

Tą dieną vėl susiderinau gitarą ir bandžiau kažką grot, manau, jog reik pradėt ar bent pabandyt lankyt gitaros pamokas, nes jos net nemokamos. Hm. Idėja, kurią apsvarstysiu. Ir išvis, nors atostogų pradžioje JAU norėjau į mokyklą, joms baigiantis jaučiuosi visiškai skirtingai. Bet vis dėlto yra tas pailsėjimo jausmas, norėjimas pagaliau PRADĖTI mokytis, pasidaryti gražius užrašus ir daryti viską su noru, savimotyvuoti. Šiandien net prabudau prieš šeštą valandą ir jaučiausi visiškai išsimiegojusi, matyt, ženklas, kad pasiilgau mokyklos. Hah.

 

Kai šaltukas spaudžia, bet saulė vis dar džiugina, o didžiausias palengvėjimas yra žiūrėti vakarais tokius filmus kaip Midnight In Paris ar Before Sunset, kur labiausiai sudomina vien tai, kaip paprastai, bet reikšmingai šneka to filmo veikėjai.

“You have enemies? Good. That means you've stood up for something, sometime in your life.” Winston Churchill

Netikėtai radau šią citatą ir iškart įsimylėjau jos reiškiama tiesa. Iš tikrųjų, ramiai gyvenau, kol staiga neatsirado žmonių, kurie, atrodo ar neturi ką veikt, ar jaučiasi kažkaip įžeisti manęs, nors su jais nebendrauju jau pusę metų ir pradėjo reikšti savo mintis, kylančias iš intelekto nesužeisto proto. Atsiprašau, už tokį apibūdinimą, bet kartais, juk taip ir pagalvoji apie kai kuriuos. Ir tiesiog, stengiesi nekreipti dėmesio į jų nuomonę, nes žinai, jog ji paremta tik jų pačių insecurities ir dideliu nepasitikėjimu savimi, bandymu pagerinti nuomonę apie save kitų akivaizdoje. Žmonės, kurie kadaise vadinosi tavo gerais draugais, dabar susirinkę į būrį, savo bendravimo eigoje, skiria bent penkiolikai minučių aptarti tavo gyvenimui, kuriame jau nėra, bet vis dėlto, jaučia, jog turi teisę į jį kištis ir kritikuoti. Ir stengiesi nekreipti dėmesio, įsivaizduoti (o gal ir ištikro), jog turi storą odą, tikinti save, jog nereik gaišti laiko nervinantis ar galvojant apie tokių individų veiksmus, bet vistiek neišeina. Ir ką padaryti tokiu atveju ?

When I wake up, you look so pretty

Taip norisi kažkaip viską išsakyti, panaikinti tą sumaištį galvoje, kurioje dabar pilna minčių, kurias žodžiais rišliai sunku išreikšti, bet tiesiog nepavyksta. O jūs ar dažnai pagalvojate, koks norėtumėte būti, gal koks geresnis, originalesnis, ypač, ar tokios mintys neaplanko susipažinus su įdomiais žmonėmis, kurie turi visada pasakyti kažką savitai reikšmingo bei įdomaus? Man taip būna. Ir negaliu apsispręsti, ar tai yra natūralu, ar tiesiog nepilnavertiškumo jausmas. Ar blogai yra save lyginti su kitais, net kai to net nesistengi daryti? Ar tai kaip tik skatina tobulėti?

O šiaip šiom dienom gyvenu, daug šoku (bet vistiek nepakanka), šypsausi, susiraukusi einu, žiūriu pro langą važiuojant autobusu, einu šaltu asfaltu ir žiūriu į aukso spalva nusidažiusią gamtą, kai į veidą spigina malonūs saulės spinduliai - pagal šitą dainą.

labas rytas

Šiandien pusę 7 katinas apie pusę valandos nedavė man ramybės, kol aš tiesiog maldavau jo man leisti pamiegoti bent šeštadienį. Pavyko, vis dėlto. Vakar visą dieną prašokau, šiandien pėdas minimaliai maudžia, bet matyt dėlto, jog jos žino, kas jų laukia ir šįvakar. Aišku, jeigu tėvai neužprotestuos paskutinę akimirką nepradėję kokios dainelės. Bet gal ne. Šiaip šiandien jaučiuosi very osom, vakar gavau mėgstamiausių gėlių (nors jos namų taip ir nepasiekė:/) ir šiandien rytą pradedu lazanija, kapučino puodeliu, nauju nagų laku ir serialo sezono pirma serija. Gero šeštadienio!

I'm over summer

Rudens šaltukas jau kaip reikiant griebia už spėjusios parausti nosytės, bet aš negaliu atsigrožėti kokiu harmoningu margumynu nusidažė gatvių pakelėse augantys medžiai ir kokį džiaugsmą man teikia tie reti, bet itin šildantys saulės spinduliai. Pastaruoju metu galvoje kirba tiek daug idėjų, norisi viską veikti, imti iš pasaulio viską, ką tik gali. Supratau, jog 24h paroje man visiškai nepakanka, kad padaryčiau viską ką noriu.

Na, o laiko patingėti bent valandėlę per dieną taip pat prireikia. Todėl šį gražų ketvirtadienį leidau sau pailsėti nuo mokyklos, išsimiegoti, pagaliau pasiryžti susitvarkyti kambarį, kuris dabar atrodo kaip asocialios, problemų su alkoholiu turinčios moteriškės irštva. Pagaliau diena, kurią skirsiu sau ir namam, nuskabysiu visą krepšį vynuogių, susitvarkysiu gražiai kambarį, palepinsiu plaukus ir veidą kaukėm, PAGALIAU nusilakuosiu nagus, kam neradau laiko jau pusantros savaitės, susitvarkysiu mokslų medžiagą.

Dėl ko aš dar mėgstu rudenį, tarkim iš mano didžiosios noliferiškos pusės? Ogi todėl, kad pagaliau visi visą vasarą laukti serialai pradeda naujus sezonus! Taip excited yra sekmadienį prisimint, jog laukia dar trys skirtingų serialų serijos ir tiesiog atsipūst. Tą ir padarysiu šiandieną. 90210, Gossip Girl - I'm coming! haha.

Na, kaip jums šis ruduo? Skiriasi kuo nors nuo buvusių? Ir kas labiausiai džiugina jus, kai oras sužvarbsta ir nieko nesinori tik kiūtoti namie?

būna būna

Britanny Markret iš America's Next Top Model 13 sezono. Viena iš grožio tobulybių visame šou. Bet vistiek žinau, jog laimės ne ji, eh.

O dabar galim pasijuokt, kad atsisiunčiau visą ANTM sezoną ir nolifinu jau nuo pirmadienio.Bet tam bent turiu nefaina priežastį - kadangi ant dešinės rankos nuo pat pirmadienio puikuojasi ponas Gipsas, gerklę atrodo skerdžia tūkstančiai peilių, o nosis varva kaip kranas, o dar ir raudonkepuraitės pilvo skausmai žudo be gailesčio, kas man daugiau belieka. Kai sekasi, tai sekasi. Bet vis dėlto sakiau mamai, kad gal ir gerai, kad viskas užpuolė iškart ir užims tik savaitę, kad vėl tapti normaliu bei veiksniu žmogumi,o ne kankins visą mėnesį po truputėlį. Praėjo jau keturios dienos, liko dar keturios, bet matyt prašysiuos gipso nuėmimo pirmadienį, o ne antradienį, nes noriu kuo greičiau vėl būt veiksni ir vėl sėsti ant savo naujojo pamėgto geriausio draugo - dviračio. Taip taip taip, kuriuo intensyviai važiuodama vakarinį septynioliktą kilometrą arba dešimtą ratą ir užsidirbau gipsą. Shit happens. Also, ši savaitė sekmadienį buvo iki smulkmenų suplanuota su visiškai užpildyt dienotvarke soduose, trippuose su baikais su savo mieliausiomis, bet deja, aš planuoju, o Dievas juokiasi iš mano planų, juk taip sakoma..

Pasiskundžiau ir pakaks.
xx.

planai planeliai

ilovewildfox.com
Nerūpestinga, madinga, žavi, šiek tiek kvepianti prabanga, kupina saulės, šilto vėjo. Noriu, kad vasarą prisiminčiau būtent tokią. Netyčiom atradau šias nuotraukas ir kelias dienas galvojau pasidalinti jomis ir čionais. Nežinau, kodėl, bet jos kažką turi, kažką labai labai žavaus.

Vis dėlto, vakar buvo labai labai fun, girls night at my place, daug juoko, šampano, nuotraukų. Ir vis dėlto kaip buvau to pasiilgus ir kaip man to reikėjo. Rar. Sekanti savaitė turėtų būti labailabai fun ir net laikas pradėjo lėtai slinkti laukiant tos akimirkos, kai namai bus beveik mano vienos ir visa savaitė, bus visiškas poilsis nuo tėvų ir kontrolės. Jau įsivaizduoju ramų atsikėlimą ryte, galvojimą, ką gaminsiuos pusryčiams, niekur neskubėjimą, ramų pasisėdėjimą prie tvenkinuko geriant kavutę ir traukiant dūmelį, keletą savųjų at my place. Tikiuosi, kad planai nesugrius. Ir globėjai nemąstys kaip nors mane 'pamokyti', po šiandienos prisidirbimo dėl visiškai nereikšmingo dalyko, kuris „sugadino mano reputaciją“. Na, bet nesvarbu, viskas bus gerai, bent jau aš tikiuosi.

what a hell happened this weekend?

Keistas, pilnas netikėtumų, senų meilių, buvusiųjų, su daug šampano, trumpais sijonėliais ir suknelėm, kvepalais, cigaretėm, puošniais marškiniais, naktiniais skambučiais ir SMSais į Angliją, sunkiu rytu, plyštančia galva, ėjimu basomis, naujom pažintim, 'can we exchange numbers?' savaitgalis. Šiaip ar taip apibūdint iki galo nepavyktų, koks lekiantis, su daug įvykių buvo man šis savaitgalis ir net nežinau ar norėčiau jį pakartoti, nors buvo smagu ir pan., bet buvo tiesiog visko per daug ir per greitai.

 Vakar visą dieną miegojus ir tik vakare šiaip netaip išsikrapščius iš namų, šiandien pagaliau galiu skirti dieną tvarkymuisi, haha ir ne tik kambario ar namų, bet ir savęs. Didžiausia dilema šiuo momentu, kokia spalva dažytis nagus ir ar ryžtis tvarkytis spintą, prie kurios užsibūčiau porą valandų. Todėl manau fold. Palauks ta spinta. Nes true blood antra serija jau pakeliui, o vakar atradus, kad ketvirtas sezonas visgi pagaliau prasidėjo, prasėdėjau iki paryčių laukdama ir žiūrėdama true blood ir random atsisiųstą filmą Changeling (siunčiaus vien dėl Angelinos Jolie). Visgi, jis labai sukrėtė, tuo pačiu sužavėjo, privertė plačiau pasidomėti pasakojama istorija, pagal kurią buvo pastatytas filmas, todėl tikrai rekomenduočiau pachekint tiems, kas dar jo nematė ir alpsta dėl istoriniais/politiniais įvykiais paremtų (kaip aš) bei psichologinio žanro filmų. Ir dar Angelina raudonu lūpdažiu, so 30's ,so gorgeous!

naujas senas pasiryžimas

Aš pagaliau tai padarysiu. Kol dirbau visą birželį ir dar kasdien, ne itin aktyvų darbą, svoris sugebėjo pasiekti kritinę, ligi šiol dar nepasiektąją, 56kg ribą. Šiandieną atsistojus ant svarstyklių, pamačius šį skaičių nusprendžiau, na, kad baisu. Tokio skaičiaus išdaviko, dar nemačiau ir tikiuosi daugiau neišvysti po šio ryto. Nes nuo šiandien, liepos pirmos dienos 2011 metų, aš oficialiai susiimu ir skelbiu savo gyvenime lieknėjimo akciją. Bet šįkart rimtai. Šis kartas duos į kaulus visiems praeitiem nevykusiem kartam.

Šiaip, savo galutinio 'tikslo' skaičiumi negaliu parašyti, nes nebeprisimenu kaip atrodžiau kokių 50kg ar 52kg. Prieš keletą mėnesiu pasiekta 54kg riba buvo didysis mano gyvenimo džiaugsmas, išblėsęs staiga tik atėjus pavasariui, bet atrodžiau identiškai taip pat kaip ir dabar apkemsyjus su 56kg. Eh. Rytoj ryte manęs laukia 10 valandą saldus krosas aplink rajoną, 50 atsilenkimų ir avižinė košė su braškėm ir stikline pieno arba arbata. Juk nėra taip blogai? Skamba netgi viliojančiai..Tik atsikelti 10 valandą gali būti tikras iššūkis, nes dvi valandos nakties akis erzina kompiuterio kamputy, o aš turėdama per šį mėnesį pirmą progą išsimiegoti, nes rytoj nereikia keltis aštuntą ir dirbti, atimu iš savęs ir užsiimu planais bei raštišku savo naujo pasiryžimo įteisinimu.

Net sunku buvo kada pagalvoti, kad visiškai laisvą dieną aš taip vertinsiu, kaip dabar. Anksčiau mekenčiau dėl to, kad nebus ką veikt, nuobodu, o dabar negaliu tvert kailiu! Rytoj nusimato rytinis sportas, pusryčiai, tada tinginiavimas ir deginimasis ant žolytės (jeigu lietus neužklups), vartantis su naujais šiandien nusipirktais mados žurnalais ir rausvas pedikiūras. Tuomet senai planuota kelionė su mama po vintage shopus ir dėvėtus rūbus, vakare gimtadienis! Į kurį, vakar nusipirktas sijono ir palaidinės derinukas, tiesiog spirga kaip nori būt dėvimas!

Saldaus miegelio,
A.