Gera matyti kaip kiekvienam bloge kiekvienas bent po menkutį įrašą yra paskyręs išreikšti savo asmeninį džiaugsmą ir parodyti teigiamą bei optimistišką pirmųjų saulės spindulių poveikį pagaliau nuo pilkos žiemos atsigavusiai nuotaikai. Žinoma, pastebėjau, kad šiuo metu vyrauja keistas saulės išlindimo grafikas: vieną dieną apsiniaukusi, kitą - saulėta ir visus iš proto bei namų verčianti išsiropšti diena. O man viduje tiesiog gera ir ramu, na ir kas, kad visa savaitė buvo kažkokia overthinkinimo ir neaiškios prigimties neigiamų minčių kupina, bet penktadienis viską apvertė aukštyn kojomis. Šeštadienis taip pat buvo nuostabus. Ir šiaip viskas yra nuostabu bei ramu, be mikroskopinio streso trupinėlio, ateinanti savaitė kvepia visišku pozityvu ir nuotaikos negadina net tai, jog pažymiai svarbiausiuose mokslų dalykuose gali būti ne per geriausi, nes turiu nuojautą, kad visgi man pasiseks ir viskas bus gerai.
O pavasarinius pokyčius jaučiu šiek tiek ir savyje, bet galbūt pavasaris tik greičiausiai sugalvojama priežastis, kodėl tie pokyčiai pradėjo vykti. Pagaliau vėl savo noru, po daugelio laiko paėmiau knygą į rankas ir dar ne bet kokį, o seniai galvoje kirbėjusį, kad reikia perskaityti - Škėmos masterpysą. Dar džiugina tai, kad visiškai netraukia kelnės (ne ta prasme, kad aš be jų ir nuoga:D), tiesiog sijono, suknelės dėvėjimas ištikrųjų suteikia to mergaitiškumo (ar moteriškumo), ypatingo pasitikėjimo savimo, pasipuošimo jausmą, o užtenka tik užsidėti nuo vėlyvos vasaros pamirštą suknelę ir nereikia nei makiažo, nei ypatingų šukuosenų, kad sulauktum ligi tol nepastebėtų žvilgsnių bei jaustumeis dėl to puikiai tuo pačiu metu.
Ir dar. Po vakar jaukaus pasiviakščiojimo senamiestyje negalėjau nepastebėti išlindusių laukan dviratininkų, ir, o dieve, taip užsigeidžiau ir aš atidaryti dviračių sezoną! Jau šiandien išsitrauksiu toli rūsy nugrūstą praeitos vasaros ištikimiausią mylimąjį ir įsitikinsiu, kad vis dar moku važiuot.:D Nors po praeitos vasaros palyginus nemažai prariedėtų kilometrų, turbūt neįmanoma pamiršti.
Ir taip, tikiuosi, kad dviračių sezoną greitai atidarys ir mano vasarinės ištikimosios riedėjimo bendražygės, kurios atsekė šį mano blogą (realiai, net nelabai nustebinot su savo seklių gebėjimais, žinojau, kad kada nors tai įvyks:D) ir sakė, jog mano įrašai, palyginus atrodo kaip inteligentiško žmogaus parašyti, o ne manęs ( dar kartą pasidžiaugsiu už šį išradingą komplimentą, yay!).
Džiaukitės nuostabiom dienom.
ir. galima dar ir šitą dalyką padaryt. Jei noris.
No comments:
Post a Comment